Sniedze Prauliņa „Jewish Kantoric Songs“

Koncertas-performansas

Performansas remiasi Rytų Europos žydų liturginės muzikos tradicija, atsigręžiant į šio regiono aškenazių ir litvakų muzikinį paveldą. Kadangi konkrečių istorinių duomenų apie Žagarėje skambėjusias melodijas nėra išlikę, šis kūrinys tampa menine rekonstrukcija – bandymu ieškoti prarastos šios bendruomenės garsinės tapatybės.

Pagrindiniu kūrinio muzikiniu atspirties tašku tampa malda „Yehi Ratzon“. Performanse svarbią vietą užima mikrotoninės vokalo technikos, būdingos regioninei žydų giedojimo tradicijai. Jos leidžia balsui judėti tarp įprastų garsų aukščių, kuriant emociškai įkrautą, trapų ir techniškai sudėtingą garsinį audinį. Šiam kūriniui menininkė sukūrė savitą mikrotoninį žemėlapį, paremtą kantoriškojo giedojimo pavyzdžiais.

Nors kūrinyje plačiai naudojamas frigijos dermės skambesys, dažnai siejamas su liturginės muzikos tradicija, kompozicija juo neapsiriboja. Menininkė leidžiasi į platesnį harmoninį tyrimą, kuriame balsas, erdvė ir atmintis tampa pagrindinėmis kūrinio medžiagomis.

Šis performansas – tai Sniedze Prauliņa tyriminės kelionės po Žagarės, aškenazių ir litvakų bendruomenių prarastą garsinį kraštovaizdį rezultatas. Tyrinėdama miestą per ekskursijas, pokalbius su vietos žmonėmis, pažįstamais ir kitais rezidencijos menininkais, ji siekė permąstyti išlikusius regioninių tradicijų ir melodijų fragmentus.

„Jewish Kantoric Songs“ kviečia įsiklausyti į kantoriškojo garso senumą, jo pirmapradį rezonansą ir gebėjimą jungti praeitį su dabartimi. Čia garsas tampa ne tik muzika, bet ir atminties forma – bandymu išgirsti tai, kas nebeišliko kaip dokumentas, bet gali būti iš naujo patirta per balsą, erdvę ir klausymąsi.

 

Andrej Polukord „Praėjimas“

Videoinstaliacija

Kūrinys „Praėjimas“ kyla iš konkrečios Žagarės miesto situacijos: prie užtvankos esantys istoriniai laiptai iki upės buvo užtverti kelio atitvaru. Praktinis saugumo sprendimas čia kartu nutraukė ilgą laiką egzistavusį praėjimą – galbūt daugiau nei šimtmetį naudotą miesto judėjimo trajektoriją.

Menininkas šią situaciją traktuoja kaip platesnį klausimą apie ribas, barjerus ir atminties ištrynimą. Atitvaras tampa ne tik fizine kliūtimi, bet ir simboliu sprendimų, kurie priimami „iš vienos pusės“, neatsižvelgiant į istorinį, kasdienį ir gyvą vietos naudojimą.

Sukonstruodamas laikinus laiptus iš pernaudotų lentų, menininkas simboliškai „atidaro“ praėjimą ir grąžina galimybę judėti ten, kur judėjimas buvo sustabdytas. Šis gestas kelia klausimus apie tai, kas mieste paliekama, kas uždaroma, kas pamirštama ir kokiu būdu gyvoji architektūra gali būti ištrinama iš kolektyvinės atminties.

„Praėjimas“ kviečia permąstyti praktinio patogumo, saugumo, istorinės atminties ir kasdienės miesto patirties santykį.

 

Wilder Augusto Fernandez Rodriguez „Užmiršti šnabždesiai“

Eksperimentinis garso projektas

„Užmiršti šnabždesiai“ – tai meninis tyrimas, skirtas žydų ir lietuvių kultūriniam laikotarpiui Žagarėje, jo garsinei atminčiai ir galimoms šiuolaikinėms interpretacijoms. Kūrinys remiasi klezmerių muzikos istorijos, išlikusių šaltinių ir garsinių nuotrupų paieška, jų analize bei naujų eksperimentinių garso kompozicijų kūrimu.

Tyrinėdamas Žagarės muzikos istoriją ir platesnį klezmerių muzikos kontekstą, menininkas atsigręžia į tradiciją, kuri sovietmečiu buvo slopinta ir ilgainiui beveik išstumta iš viešosios atminties. Nors apie šios muzikos išsaugojimą ir pasipriešinimo pastangas galima rasti tekstinių šaltinių, autentiški garso įrašai nėra lengvai prieinami arba jų beveik neišliko.

Šį kūrinį menininkas skiria muzikantams ir grupėms, kurie, nepaisant fragmentiškai išlikusios informacijos, siekia išsaugoti klezmerių muziką arba suteikti jai naują kvėpavimą. Tyrime remiamasi internete rastais garso įrašais, kuriuose skamba tokie atlikėjai kaip „Litvakus“, Giora Feidman ir kiti, kartais nežinomi ar neidentifikuoti autoriai. Menininkas sąmoningai pabrėžia, kad ši interpretacija gimsta iš asmeninio susitikimo su jam iki tol mažai pažįstama muzikine istorija.

Pasitelkdamas jautrumą, vaizduotę ir istorinį kontekstą, menininkas kuria garsinį Žagarės vaizdinį – bandymą įsivaizduoti, kaip ši muzika galėjo skambėti, aidėti ir būti patiriama miesto gatvėse, architektūroje bei gamtinėje aplinkoje maždaug 1918–1940 m.

Šiame procese istoriniai, architektūriniai ir bendruomeniniai miesto sluoksniai tampa ne tik tyrimo objektu, bet ir kūrybine medžiaga.

Garso įrašų kokybei pagerinti menininkas naudojo specialias programas ir skaitmeninius įrankius, siekdamas sukurti aiškų, klausymui pritaikytą garso lauką. Rinkinyje taip pat pristatomi trys eksperimentai, sukurti naudojant garso programinę įrangą. Jais siekiama pasiūlyti šiuolaikiškesnį žvilgsnį į klezmerių muzikos atmintį ir pažadinti naujų kartų susidomėjimą šia tradicija.

„Užmiršti šnabždesiai“ kviečia klausytis, jausti, kritiškai mąstyti ir tęsti dialogą. Tai nėra baigtinis istorinis teiginys, o jautrus bandymas per garsą priartėti prie prarastos muzikinės atminties ir atverti galimybę jos tolesniam tyrimui, interpretavimui bei išsaugojimui.

 

Mārtiņš Krūmiņš „Žagarė: Fragments of Memory“

Fotografijų ciklas

Fotografijų cikle tyrinėjamas nedidelis Lietuvos miestelis Žagarė – vieta, suformuota istorijos, atminties ir tylos sluoksnių. Kadaise čia gyveno gausi žydų bendruomenė, o jos kultūrinio paveldo pėdsakus iki šiol galima atpažinti miesto architektūroje, gatvėse, paviršiuose, tekstūrose ir atmosferoje.

Kaip vizualųjį menininką autorių ypač traukė šviesos ir architektūros dialogas, nusidėvėję senų pastatų paviršiai ir tylus, belaikis urbanistinės aplinkos charakteris. Užuot dokumentavęs miestą grynai istoriniu būdu, menininkas siekia užfiksuoti emocinį ir poetinį vietos įspūdį – buvimo pojūtį, egzistuojantį tarp praeities ir dabarties.

Seriją daugiausia sudaro juodai baltos fotografijos, kurias pertraukia tik keli kruopščiai atrinkti spalviniai kadrai, veikiantys kaip vizualiniai akcentai. Santūri spalvinė paletė išryškina formą, kontrastą, tekstūrą ir nuotaiką. Dalis fotografijų sukurta naudojant specialų mono objektyvą, suteikiantį vaizdams minkštumo, subtilių netobulumų, romantišką ir sapnišką atmosferą.

Šiame darbe Žagarė tampa daugiau nei geografine vieta. Ji atsiveria kaip atminties, nebuvimo ir tylaus apmąstymo erdvė, kurioje architektūra tebesaugo kadaise čia gyvenusių žmonių gyvenimo aidus.

 

Nuotraukos – Edvardas Tamošiūnas

Sniedze Prauliņa Martins Krumins Andrej Polukord Lakrason Selectah

——————————————————

#LatLit #Interreg #JewelArtResidency #Žagarė

Interreg Latvia – Lithuania Programme

Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programos projektas LL-00200 JEWEL, „Community engagement through preserving Jewish heritage in the cross-border regions of Lithuania and Latvia“

Projektas įgyvendinamas pagal Interreg VI-A Latvijos–Lietuvos programą 2021–2027 m.