Gegužės 4–17 dienomis Žagarėje vyko tarptautinė meno rezidencija JEWEL Art Residency: Memory & Heritage – šiuolaikinio meno, atminties ir paveldo projektas, skirtas Žagarės žydų paveldui, miesto istorijos sluoksniams ir vietos tapatybės tyrinėjimui.

Menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Izraelio ir Peru gyveno Žagarėje, tyrinėjo miesto erdves, architektūrą, žydų paveldo objektus, istorinius pasakojimus, paviršius, garsus ir kasdienybės ženklus. Rezidencijos pabaigoje jų kūriniai buvo pristatyti buvusioje Žydų ritualinėje pirktyje – mikvoje, Žagarės sinagogoje ir jas jungiančioje P. Avižonio gatvėje.

Šios rezidencijos išskirtinumas slypi ne vien kūrinių įvairovėje, bet pačiame jų atsiradimo būde. Menininkai neatvyko į Žagarę su jau paruoštais atsakymais – jie kūrė iš tiesioginio susitikimo su vieta. Miestas tapo kaip gyvas tyrimo laukas: jo architektūra, paviršiai, garsai, tyla, medžiagos ir istorinės įtampos veikė kaip kūrinių bendraautoriai.

 

Rezidencijoje kūrė:

Mor Grouchko pristatė tekstilinę instaliaciją „The Chuppah of Belonging“, paremtą žydiškos chupos – vestuvių baldakimo – motyvu. Į kūrinį menininkė įtraukė vietos bendruomenės atneštus audinius, taip kurdama jautrų priklausymo, palaiminimo, atminties ir bendruomeniškumo ženklą.

Eglė Mykolaitytė sukūrė skulptūrinį objektą „Sietynas“, kuriame naudojo natūralų bičių vašką, metalą ir šviesą. Kūrinys kalbėjo apie laiko cikliškumą, trapumą, sakralumo pėdsakus ir sugrįžimą į simbolinį pradžios tašką.

Ramunė Burškaitienė darbe „Paviršių atmintys“ tyrinėjo miesto paviršius kaip atminties nešėjus. Naudodama fiksavimo folija metodą ir skulptūrinį gipsą, menininkė perkėlė Žagarės architektūrinių ir kasdienybės paviršių pėdsakus į jautrią materialios atminties formą.

Modestas Barštys kūrinyje „Atmink/ Zachor“ pasitelkė Žagarėje rastus langų stiklus ir lizdo motyvą. Kūrinys jungė namų, saugumo, praradimo ir gydymo temas, kartu referuodamas į hebrajišką žodį „Zachor“ – atminties ir prisiminimo imperatyvą.

Eglė Valentinavičienė pristatė piešinių ciklą, susijusį su Tikkun idėja – taisymu, atkūrimu ir atminties gydymu. Menininkė naudojo Žagarės paviršių atspaudus, dolomitą, molį, frotažo techniką ir vietos medžiagas, tarp jų – degintų vyšnių šakelių anglį.

Mārtiņš Krūmiņš fotografijų cikle tyrinėjo Žagarės urbanistinį ritmą, architektūros detales ir miesto atmosferą. Jo darbai fiksavo miesto struktūras kaip tylų atminties lauką, kuriame praeitis išlieka per formas, šviesą ir paviršius.

Andrej Polukord sukūrė instaliaciją „Praėjimas“, kuri buvo pristatyta vaizdo dokumentacijos forma. Kūrinys reagavo į užtvertą praėjimą prie Žagarės užtvankos ir kėlė klausimus apie judėjimą, ribas, miesto trajektorijas bei laikinus žmogaus santykio su erdve gestus.

Sniedze Prauliņa pristatė garso ir muzikos performansą, kuriame tyrinėjo žydiškų kantorių giesmių tradiciją ir jų skambesį sinagogos erdvėje. Sakralinės muzikos atgarsiai čia susijungė su šiuolaikine interpretacija, balsu ir gyvu erdvės klausymusi.

Wilder Augusto Fernandez Rodriguez kūrinyje „Užmiršti šnabždesiai“ jungė klezmerių muzikos motyvus, Žagarės žydų paveldo atmintį ir šiandienos garsinę patirtį. Jo darbas tapo muzikiniu bandymu atkurti nutrūkusius kultūrinius ryšius per garsą ir improvizaciją.

Roberta Stonkutė sukūrė performansą apie Žagarės grindinį kaip kolektyvinės atminties paviršių. Kūno, kalbos ir vietos santykis jos darbe virto jautria refleksija apie istorijos sluoksnius, skirtingų bendruomenių pėdsakus, netektį, atsparumą ir atminties tėkmę.

 

Baigiamasis pristatymas nebuvo klasikinė paroda. Tai buvo laikinas Žagarės perrašymas šiuolaikinio meno kalba – momentas, kai mikva, sinagoga, gatvė, grindinys ir net lietus tapo neatskiriama meninio pasakojimo dalimi. Paveldas čia buvo ne iliustruojamas, o aktyvuojamas: per kūną, balsą, rankų darbą, garsą, medžiagą ir žiūrovo judėjimą iš vienos atminties vietos į kitą.

Ši patirtis keičia ne tik tai, kaip kalbame apie Žagarės žydų paveldą, bet ir tai, kaip matome pačią Žagarę – ne kaip periferiją, o kaip intensyvų kultūrinės atminties, šiuolaikinės kūrybos ir tarptautinio dialogo tašką.

Dėkojame visiems menininkams, partneriams, bendruomenei, ekspertams, gidams ir visiems, kurie prisidėjo prie šio proceso.

 

Nuotraukos – E. Tamošiūnas

 

#LatLit #Interreg #JewelArtResidency #Žagarė

Interreg Latvia – Lithuania Programme

Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programos projektas LL-00200 JEWEL, „Community engagement through preserving Jewish heritage in the cross-border regions of Lithuania and Latvia“

Projektas įgyvendinamas pagal Interreg VI-A Latvijos–Lietuvos programą 2021–2027 m.