JEWEL ART RESIDENCY: MEMORY & HERITAGE / DARBŲ PRISTATYMAS (VIIETA: ŽAGARĖS MIKVA IR AVIŽONIO G.)

 

 

Eglė Mykolaitytė „SIETYNAS“

Metalas, vaškas. 2026

Skulptūra tyrinėja nykstančias sakralumo praktikas Žagarėje, pasitelkdama cikliškumo, laiko ir pasikartojimo temas. Kūrinys kalba apie šviesą kaip orientyrą, padedantį ieškoti krypties nuolat kintančioje realybėje.

Medžiagų kontrastas išryškina ribą tarp stabilumo ir irimo: metalas tampa konstrukcijos, atramos ir tvarumo ženklu, o vaškas – trapumo, nykimo, kaitos ir ritualinio laikinumo medžiaga.

Sugrįžimo motyvas kūrinyje veikia kaip nuolatinis bandymas iš naujo apibrėžti pradžią. „SIETYNAS“ kviečia mąstyti apie šviesą ne tik kaip fizinį reiškinį, bet ir kaip sakralumo, atminties bei vidinės orientacijos ženklą.

 

Modestas Barštys „Atmink / Zachor“

Stiklo instaliacija

Kūrinio pavadinimas „Atmink“ referuoja į hebrajišką žodį zachor, kuris judaizmo tradicijoje suprantamas kaip etinis imperatyvas ir svarbi žydiškos kultūros dalis. Ši sąvoka kūrinyje tampa atminties, atsakomybės ir buvimo ženklu.

Instaliacijos centre iš Žagarėje rastų langų stiklų formuojamas lizdo motyvas. Apšvietimas fokusuojasi į jo centrą, iš kurio sklinda vos girdimas garso takelis. Aplink lizdą pasklidę skaičiai, tarp kurių galima įžiūrėti pėdsakų siluetus, kuria fragmentišką, tačiau įtaigią atminties erdvę.

Kūrinys per atpažįstamus simbolius tyrinėja bendruomenės, atminties ir nykimo santykį. Stiklas čia tampa architektūrinės atminties medžiaga, o tuščias lizdas – prarastos bendruomenės pėdsaku. Reaguodamas į Žagarės žydų bendruomenės istoriją, kūrinys išryškina įtampą tarp kadaise klestėjusio gyvenimo ir dabarties realybės, pabrėždamas atminties trapumą.

„Atmink / Zachor“ kviečia sustoti, klausytis ir patirti atmintį kaip trapią, fragmentišką ir nuolat kintančią erdvę.

 

Roberta Stonkutė „Ritualas atminčiai ir atleidimui“

Performansas

Per Dievo tarnaitės Barboros balsą performanse atsiveria skirtingi Žagarės istorijos sluoksniai: daugiakultūris miestelio gyvenimas, Holokausto tragedija, sovietmečio tylėjimas ir nepriklausomybės laikotarpiu išryškėjęs siekis susigrąžinti atmintį.

Kūrinyje susilieja dokumentinių istorijų fragmentai, sakralumo motyvai, asmeninės išpažintys ir kolektyvinės kaltės ženklai.

Ritualinis grindinio plovimo veiksmas tampa bandymu apsivalyti, ištrinti ir pamiršti, tačiau po kojomis liekanti žemė nuolat primena tai, kas buvo matyta, sugerta ir nutylėta.

Pasikartojantis veiksmas pamažu virsta apmąstymu apie žmogišką kančią, liudijimą, neapykantos pavojų, kaltę ir atleidimo galimybę.

Performansą įkvėpė Česlovo Milošo ir Irenos Veisaitės tekstai.

Garso takelyje naudojami kūriniai:

„Tumbalalaika“ – Pete Seeger ir Ruth Rubin

„Kol Nidrei“ – Azi Schwartz

„Psalm 23 (Mizmor LeDavid)“ – Lila Chertman

 

Nuotraukos – Edvardas Tamošiūnas

 

Eglė Mykolaitytė Mor Grouchko Roberta Stonkutė

——————————-

#LatLit #Interreg #JewelArtResidency #Žagarė

Interreg Latvia – Lithuania Programme

Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programos projektas LL-00200 JEWEL, „Community engagement through preserving Jewish heritage in the cross-border regions of Lithuania and Latvia“

Projektas įgyvendinamas pagal Interreg VI-A Latvijos–Lietuvos programą 2021–2027 m.