(2023-03-22) 18.00 val. – Žagarės kultūros centre
JURGITA ALMINAITĖ – menininkė, papuošalų kūrėja, grafikė, Žagarėje įkūrusi juvelyrikos dirbtuves „Craftsmen on the Road“.
Afrikos įkvėpta paroda, sukurta iš prisiminimų, jausmų, kelių parsigabentų daiktų ir Jurgitos grafikos darbų, kurie gimė grįžus iš kelionės po Afriką. Ieškant ramybės, norint sustoti, pagalvoti, įsigilinti į popieriaus tekstūrą, eksperimentuoti su įvairiais dažais, panyrant į unikalias gyvenimo kelionės istorijas.
Afrika yra daugiatautė, daugiakultūrė ir nevienalytė. Ir ši paroda, pripildyta įvairių istorijų ir patyrimų kviečia keliauti po autentišką autorės istoriją.
AUTORĖ APIE PARODĄ:
„2017m. Venecijoje baiginėjau Dailės akademiją ir svarsčiau apie ką rašyti baigiamąjį darbą. Sėdėjau vieną dieną su savo draugu iš Senegalo, ir jis man sako:
-Senegale, pietuose yra toks miškas kur nuo senų senovės gyvena gentis ir daro kažką panašaus į meninę grafiką. Jie net popierių patys gaminasi!
Man žinoma tiek informacijos užteko, kad susikraučiau lagaminus ir išskrisčiau į Afriką. Pasibuvę Dakare, susiradom draugą-gidą, kuris niekada ten nebuvo buvęs ir iškeliavom į pietus. Apsikabinę kuprines ryžių maišeliais, puodais bei palapine keliavome pėščiomis, nelegaliomis mašinomis ir arkliais.
Visko buvo: kur ieškojom upės, radome sausumą, gėrėm vandenį į kurį pažiūrėjus tikrai susimąstai, matėm begemotus, sekėm krokodilo pėdsakais… kol galų gale nusigavom į Kedougou, piečiausią Senegalo miestą. Nuo ten, pradėjom klausinėti, ir atrodė kad po truputį vis artėjame prie tikslo. Kai liko vos keli kilometrai, sustojom tokiam nedideliam kaimelyje. Prie pat jo buvo nedideli kalnai, ant kurių gyvena dvi labai įdomios gentys. Net ir didžiausią vakarų Afrikos baobabą apkabinome. O mūsų planai sužlugo labai greitai. Kai jau tikslas atrodė ranka pasiekiamas, mus vietiniai informavo, kad kelyje galime sutikti brakonierius, kurie gali viską atimti ir dar nežinia ką padaryti. Kai mūsų draugas pasakė, kad jis toliau su mumis neis, nusprendėme toliau nebekeliauti, kad ir kaip buvo apmaudu. Tame kaimelyje taip pat jautėme neigiamą energija, tad mums neliko nieko kito kaip tik grįžti atgal.
Kelionės tikslas liko nepasiektas, bet apsilankę Dakaro dailės akademijoje, suradome tokią moteriškę, Alimatou, kuri sutiko mane išmokyti kaip yra perdirbamas popierius ir kaip jį galima nudažyti“
AUTORĖ APIE SAVE:
„Gimiau ir augau Vilniuje, nors visada širdy jaučiausi žagariete. Vidurinę mokyklą baigiau Italijoje, Parmos mieste, o po to visada svajojau studijuoti dailės akademijoje ir nusprendžiau tai daryti Venecijoje. Ten praleidau keturis nuostabius metus – baigiau dailės akademiją, meninę grafiką. Taip pat, kadangi nuo mažens kūriau įvairius papuošalus, buvo puiki proga susipažinti su Murano stiklu, su kuriuo dabar dirbu kiekvieną dieną.
Pasibaigus studentiškam gyvenimui, turėjau planą rasti butą Venecijoj, bet kadangi tai buvo per daug sudėtinga, kartu su vyru susikrovėm kuprines, papuošalus ir iškeliavome po pasaulį. Taip ir prakeliavom porą metų. Pradėjom Afrikoj, Senegale, o paskui tęsėme Kanarų salose, Madeiroje, Indijoje.. Pagyvenom kelis mėnesius Nepale. Na, o kai jau sulaukiau septinto mėnesio nėštumo, nusprendėm kad jau laikas sustoti. Ir kur sustoti? Tai be jokių abejonių, Žagarėj! Ten, kur visą gyvenimą ir svajojau gyventi.
Taip ir gyvenom, kaip mano senelė gyveno, kūrėm pečių, sėmėm vandenį iš šulinio ir prausėmės „bliūde“. Ir vis nuvažiuodavom į Veneciją pardavinėti papuošalus.
Gyvenimas pasikeitė su kovidu, kai nebegalėjom niekur išvažiuoti. Pasistatėme šiltnamį, susiarėm daržą ir laukėm pasaulio pabaigos. Aišku tai neįvyko, o mes išmokome kitaip gyventi. Niekur nebevažinėjome ir atsidarėm juvelyrines dirbtuves Žagarėje“.
Paroda veiks iki gegužės mėn..