VAKARAS, SKIRTAS SCENOS KARALIUI

VAKARAS, SKIRTAS SCENOS KARALIUI

Trečiadienį (vasario 1 d.) Žagarės kultūros centre vyko įsimintinas klasikinės muzikos vakaras skirtas scenos karaliui – VACLOVUI DAUNORUI. Tai didi asmenybė, kurios kelias prasidėjo Žagarėje. Jaukus ir subtilus vakaras, pripildytas prisiminimų apie maestro ir operinio vokalo, priminė visiems koks talentas ir charizma gyveno šiame žmoguje.

Dėkojame vakaro svečiui TOMUI VILANIŠKIUI, už sodriai ir įtaigiai atliktas dainas, kurios sustiprino ir taip labai ryškius atsiminimus apie maestro.

Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius pristatė džiugią naujieną – vasaros pabaigoje, Joniškio kultūros centras kartu su partneriais – Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru bei Žagarės kultūros centru – rengs Tarptautinį Vaclovo Daunoro vardo solistų (bosų) konkursą, vyksiantį Joniškyje ir Žagarėje.

O vicemerė Vaida Aleknavičienė, palinkėjo visiems siekti savo tikslų, kaip tai darė Vaclovas Daunoras – išeidamas pėščiomis į Vilnių, nes viskas yra įmanoma.

Tegu gyvuoja Vaclovo Daunoro atminimas, šlovė scenos karaliui!

 

Ištrauka iš Jūratės Katinaitės knygos „Karalių kuria aplinka“:

„Vaclovas Daunoras — viena ryškiausių asmenybių dar šimtmečio nesiekiančioje Lietuvos nacionalinės operos trupės istorijoje. Jo ypatingą balso tembrą ir artistiškumą liudininkai tebeprisimena su anuomet, prieš kelis dešimtmečius, patirtu jauduliu. Tokį stiprų poveikį lėmė ir įgimtas talentas — tiek balsas, tiek meninė įtaiga, — ir ištobulinta vokalo mokykla; o ją puoselėti ir skleisti dainininkui buvo ir tebėra gyvenimo tikslas (Daunoras iki šiol kartkartėmis pakonsultuoja dainininkus). Ši idée fixe užvaldė jį stažuotėje Milano „La Scalos“ teatre (1966–1968) ir dėl jos dainininkas kovojo be jokių išlygų. Beatodairiškas tikėjimas ir pasitikėjimas šia pamatine profesine vertybe neliko nevainikuotas. Būtent dėl tobulos dainavimo technikos Daunoro balsas išliko skambus, stiprus ir visavertis. 1993 m. jis ryžosi radikaliai keisti savo gyvenimą ir išvyko į JAV siekti tolesnės karjeros, o po trejų metų, sulaukęs 59-erių (sic!) debiutavo prestižinėje Niujorko „Metropolitan Opera“ teatro scenoje. Dirbo ten dešimt sezonų, karjerą nutraukė dėl Parkinsono ligos.“