Istorija

Žagarė – vienas žymiausių ir unikaliausių miestų šiaurės Lietuvoje, šalia Latvijos sienos, turintis unikalią architektūrą, išlikusį senamiestį geografinę padėtį bei kultūrinį identitetą.

Žagarė – vienas seniausių Lietuvos miestų, kurio unikalumą atspindi išlikęs XVI a. gatvių tinklas, urbanistinė struktūra, akmeniniai gatvių grindiniai, XIX pab. – XX pr. pastatai, raudonų plytų namai, keletas XVII – XVIII a. molio ir vietinio dolomito statinių. Švėtės upė dalina miestą į dvi istorines teritorijas – Senąją Žagarę ir Naująją Žagarę.

Tai gilios ir sudėtingos praeities, unikalaus grožio gamtos bei architektūros, savito būdo žmonių ir kultūros kraštas. Tokiame istoriniame ir kultūriniame kontekste veikia Žagarės kultūros centras, įsikūręs Žagarės miesto centre, kultūros dvasia dvelkiančiame, šeštą dešimtį skaičiuojančiame pastate.

Iki 2006 m. kovo mėn. Žagarės kultūros centras veikė kaip Joniškio rajono kultūros rūmų padalinys. Nuo minėtos datos veikia kaip savarankiška biudžetinė įstaiga, kurios direktorė, nuo 1993 m. buvo Aida Visockienė. Nuo 2021 m. gruodžio 20 d. įstaigai vadovauja Aistė Tuminaitė-Orlauskė.