Tamsus rudens vakaras, rugsėjo 26 d. (šeštadienis). Laiko paženklinta Žagarės sinagoga, pilna žmonių. Tarp jų – ir iš įvairių pasaulio kraštų atvykę litvakai bei jų palikuonys.

V-ojo Tarptautinio Josepho Achrono muzikos festivalio „Atminties giesmė“ – susitikimas su Grigorijaus Kanovičiaus kūryba. Jo „Sapnas apie dingusią Jeruzalę“ tą vakarą skambėjo ir kaip pasakojimas apie mūsų pačių miestą, jo žmones, prarastus balsus ir bendrą atmintį. Giedriaus Arbačiausko balsas, Dalios Dėdinskaitės smuikas ir Glebo Pyšniako violončelė – išskirtinės meninės brandos, jautrumo ir meistrystės dermė. Be menkiausio sentimentalumo, tačiau su tokia vidine jėga, kuri vėrė širdį iki gelmių.

Viena klausytoja, išeidama iš koncerto, pasakė: „Atėjau į tamsų rudens vakarą, o išeinu šviesos pilna širdimi.“

Galbūt tai ir yra meno galia – priminti, kad istorija, kuri kartais atrodo tolima, iš tiesų yra mūsų visų.

Nuoširdžiai dėkojame Daliai ir Glebui, nuostabiam Giedriui ir mūsų Žagarės publikai. Tokie susitikimai svarbūs.

Lux lucet in tenebris – šviesa šviečia tamsoje.