Paskutinę kovo mėnesio dieną Žagarės kultūros centre baigėsi Beno Alejūno paroda „Procesai“.

Per kelis mėnesius parodą aplankė nemažai žagariečių ir Žagarės svečių, didžiuliai paveikslai traukė akį per visus kultūros centro renginius, o kovo 7 dieną buvo atvykęs ir pats dailininkas, Benas Alejūnas, kuris papasakojo savo ir savo paveikslų istorijas. Prisiminė ir tėvą, šviesaus atminimo dailininką ir skulptorių Saulių Alejūną, su kuriuo susiję ir kai kurie parodos „Procesai“ paveikslai.

„Aš planavau studijuoti istoriją, o į tapybą patekau atsitiktinai. Aš nuo vaikystės gražiai paišiau, paveldėjau tai iš močiutės, jei galima taip sakyti. Mačiau tėvo pavyzdį. Bet man istorija visą laiką patiko, visada ja domėjausi. Paveikslą nutapyti yra viena, bet susirinkti visą informaciją, dar tiek pat laiko ar dar ilgiau užtrunka. Kiek skaičiau prieš tapydamas partizanus. B. Sruogos „Dievų mišką“ skaičiau penkiolika kartų. Ir nutapiau B. Sruogos paveikslą.“

Kaip komentavo viena parodoje apsilankiusi žagarietė – apie paveikslų temas jai net klausimų nekyla. Iš tikrųjų, tai aktualijos, socialinis gyvenimas, politiniai įvykiai, šių dienų kasdienybės skauduliai, kurie artimi ne vienam žmogui. „Mano paveikslai kelia emocijas, turi poveikį. Jei nėra jokios žinutės, blogai“, – sakė Benas Alejūnas.

Paklaustas apie savo ryšį su Žagare, su savo tėvu, dailininkas kalbėjo: „Žagarė man yra tėviškė – susijusi su tėvu, nuo žodžio tėvas. Šiauliai yra gimtasis miestas, tačiau yra didelė meilė Žagarei, jaučiu ryšį su šia vieta, tiek laiko praleista, čia atvažiuoti visada labai faina.“

Esame dėkingi dailininkui už galimybę priartėti prie jo kūrybinio ir prie jo paties, kaip žmogaus, pasaulio. Įspūdingos drobės praturtino mintimis ir jausmais visus, kurie apsilankė parodoje „Procesai“.