Spalio 5 d. (sekmadienis) Žagarė buvo viena iš daugelio Lietuvos vietų, kur kultūros bendruomenė susivienijo išreikšti savo poziciją prieš antivalstybinės jėgos dalyvavimą kultūros politikoje. Įspėjamasis streikas tapo mūsų bendru ženklu – už vertybėmis grįstą politiką, laisvą kūrybą ir žmogaus orumą.

Jūra bangavo visoje Lietuvoje, o kai paskutinės bangos nuslūgo – saulė išlindo Žagarėje. Ji nušvietė miestą, aikštę, dvaro rūmus ir visus, kurie šią dieną buvo kartu dėl kultūros – dėl laisvės, kūrybos ir bendrystės.

Žagarės kultūros centre žiūrėjome dokumentinį filmą „Prezidentas“ (2024, rež. Giedrė Genevičiūtė, Daiva Žeimytė-Bilienė). Filmą pristatė viena iš režisierių – Daiva Žeimytė-Bilienė, primindama, kad drąsa, atsakomybė ir tiesa visada prasideda nuo žmogaus.

Žagarės miesto aikštėje, prie Kultūros centro, skambėjo M. K. Čiurlionio simfonine poema „Jūra“ – galinga, kaip visų mūsų balsai, susilieję į vieną bangą. Po jos dalinomės mintimis, kalbėjome apie tai, kodėl kultūra turi išlikti laisva, nepriklausoma ir gyva.

Dieną užbaigė „Knygos teatro“ spektaklis „Altorių šešėliai“ Žagarės dvaro rūmuose – šiuolaikinė, audiovizualinė klasikos interpretacija, kurioje susitiko praeitis ir dabartis, žmogaus vidiniai šešėliai ir šviesa (nuotraukos bus kitame albume).

Ši diena Žagarėje tapo dalimi visos Lietuvos įspėjamojo kultūros streiko, kuriame sakėme:

kultūra yra mūsų bendra kalba; kultūra jungia, įkvepia ir suteikia drąsos; kultūra priklauso visiems – ne tik „jiems“.

Galbūt tai gali būti paskutinis kartas, kai streikuojame dėl Lietuvos, bet tikrai ne paskutinis kartas, kai esame kartu dėl kultūros.

Dėkojame visiems už išreikštą palaikymą, tai mums ypatingai svarbu!

#kulturosprotestas #kulturosasambleja #Žagarė