Šių metų vasarą Žagarė tapo gyvu dialogu tarp meno, gamtos ir bendruomenės. Projektu „Žalios jungtys“ siekta aktyviai kalbėti apie ekologiją, skatinti žmones mąstyti apie savo kasdienius pasirinkimus ir jų poveikį aplinkai. Menas, edukacija ir bendruomeniškumas čia susijungė į vieną visumą – į įkvepiančią patirtį, primenančią, kad tvarumas prasideda nuo mūsų pačių.
Projektas prasidėjo bendrystės vakaru – liepos 17 d., kai Žagarės parko scenoje po šimtamečiais medžiais pasirodė Gedimino Mačiulskio perkusijos studija „Afrikos būgnai“. Ši muzikinė ir edukacinė programa buvo skirta Vakarų Afrikos muzikai, ritmams bei mušamiesiems instrumentams. Tai buvo ypatingas vakaras – nuo mažiausių iki vyriausių žiūrovų visi įsitraukė, pajautė bendrą ritmą ir vienybės jausmą. Šis pasirodymas simboliškai tapo projekto „Žalios jungtys“ pradžia – primindamas, kad ritmas, kaip ir gamta, jungia visus.
Liepos 19 d. Žagarės kultūros centre įvyko įspūdingas performansų menininkės Monikos Dirsytės pasirodymas. Kūrinys buvo skirtas atkreipti visuomenės dėmesį į CO₂ emisijų mažinimo svarbą ir mūsų pačių atsakomybę už planetos ateitį. Šešias valandas trukusio performanso metu menininkė buvo uždaryta stiklinėje dėžėje (1×1 m), kurioje dirbtinai sumažintas deguonies kiekis – iki 16 %. Tokia būsena prilygo buvimui aukštikalnėse, kur organizmas patiria hipoksiją. Šiuo drąsiu veiksmu Monika kūrė stiprią metaforą – „kasdien mes pasirenkame – padėti planetai ar jai kenkti“.
„Užsidaryti išretinto deguonies dėžėje ir leisti mano savijautą nulemti žmonėms pasirinkau kaip metaforą – juk kasdien mes pasirenkame arba padėti planetai, arba jai kenkti. Klimato krizės padariniai tampa vis akivaizdesni – šyla vandenynai, tirpsta ledynai, o žmonės dažnai nesusimąsto, kad jų sprendimai tiesiogiai veikia visos Žemės ateitį“, – sakė menininkė.
Tą pačią dieną prie Žagarės dvaro parko vyko „Žalioji kultūros stotelė“ – alternatyvi erdvė diskusijoms, kūrybai ir bendravimui. Tai renginių ciklas kuris kviečia pažvelgti plačiau: į planetą, kurios likimas mus visus jungia, ir į bendrą atsakomybę už gamtą bei vieni kitus.
Žaliojoje stotelėje susibūrė gamtos, mokslo, meno ir bendruomenės balsai. Čia vyko pokalbiai su gamtos fotografu Mariumi Čepuliu, ekspedicijos „Išsaugokime gamtą“ vadovu Giedriumi Buču, klimatologu Silvestru Dikčiumi, dizaineriu Luku Svirpliu, vintažinių rūbų kūrėja Ernesta Mikse ir Žagarės seniūnu Simonu Mykolaičiu. Diskusijas vedė charizmatiškas moderatorių duetas, skatinęs atvirus ir gyvus pokalbius apie tvarumą, klimato kaitą, vartojimo įpročius ir atsakingą gyvenimo būdą.
Dalyviai ne tik klausėsi, bet ir aktyviai įsitraukė į kūrybines ekodirbtuves, mainytuvėse keitėsi daiktais, drabužiais bei idėjomis, o aplinką puošė meninės instaliacijos. Dieną užbaigė Balio Šmigelsko akustinis koncertas, sujungęs muziką ir vietos dvasią į poetišką akimirką apie ateitį.
Svarbi projekto dalis buvo eko-meno paroda „Žalios jungtys“, kurios tikslas – iš surinktų atliekų ir perdirbtų medžiagų sukurti meno instaliacijas. Kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo mokiniai, kurie iš kasdienių šiukšlių kūrė aplinkai draugiškus meno objektus. Šie darbai vėliau virto įspūdingomis instaliacijomis, išsidėsčiusiomis įvairiose Žagarės erdvėse – parko teritorijoje, kultūros centre ir miestelio viešose vietose. Paroda visą vasarą kvietė miestiečius ir svečius susimąstyti, kaip kūrybiškai panaudoti tai, kas įprastai laikoma atliekomis, ir kaip menas gali virsti ekologinio sąmoningumo forma.
Projektas „Žalios jungtys“ parodė, kad ekologinis sąmoningumas gali būti ne tik tema, bet ir kūrybos forma. Čia menas virto veiksmu, o bendruomenė – pokyčio balsu. Tokie projektai šiandien yra ypač aktualūs ir svarbūs, nes jie ne tik kelia klausimus apie klimato kaitą, bet ir skatina realų veiksmą – nuo sąmoningesnio vartojimo iki atsakingesnių sprendimų kasdienybėje. Jie jungia skirtingas sritis – meną, mokslą, švietimą ir pilietinį aktyvumą – į bendrą siekį kurti tvarią ateitį.
„Žalios jungtys“ – tai įrodymas, kad mažos iniciatyvos gali turėti didelį poveikį. Žagarė tampa vieta, kur menas ne tik įkvepia, bet ir keičia požiūrį, kur gimsta idėjos, padedančios rūpintis savo aplinka ir vieni kitais.
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Joniškio rajono savivaldybė.
