Birželio 11-osios (trečiadienio) vakarą Žagarės dvaro rūmuose suskambo ne tik Frederiko Šopeno muzika. Skambėjo tai, ką dažnai pamirštame išgirsti – tylos pilnatvė, laiko lėtumas, žmogaus buvimo šviesa. Pianisto Dariaus Mažinto rankose fortepijonas kalbėjo ne garsais, o patyrimu.

Tą vakarą žvakių šviesoje pajutome: paprasti dalykai nėra mažiau reikšmingi. Priešingai – jie svarbiausi. Tikra muzika neturi ekranų, tikrą šviesą kuria ne prožektoriai, o žvakės. Tikras susitikimas įvyksta be triukšmo – kai šalia sėdi žmogus ir nereikia žodžių.

Šopenas mokė girdėti, bet dar labiau – jausti. Sustoti. Būti. Ir tame – visa esmė. Ačiū, kad buvote. Ačiū, kad klausėtės ne tik ausimis, bet ir širdimi.

 

Organizatorius: Žagarės kultūros centras

Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Joniškio rajono savivaldybė

Partneriai: Žagarės regioninis parkas