Kartais istorija kalba garsiai – mitingų šūksniais, varpų gaudesiu ar minios banga, nešančia permainas. O kartais ji šnabžda – tyliose aikštėse, kur laisvės šventė laukia savo šventėjų. Bet ji vis tiek yra. Lietuva – tai ne tik praeities faktas, bet ir dabarties pasirinkimas.

Kovo 11 d. (antradienį) Žagarėje ji skambėjo – kvarteto „ClaVio“ muzikoje (Renatas Bedalis – klarnetas, Diana Labudienė – smuikas, Lina Viningienė – altas, Rokas Vizbaras – violončelė) ir solistės Laimos Česlauskaitės (sopranas) balse. Tai buvo vakaras, kuriame tilpo ir himno didybė, ir tylus susimąstymas.

Kiekvienas mūsų turi savo santykį su laisve. Vieni ją švenčia, kiti stebi iš tolo. Kartais ji lyg ir savaime suprantama – kol nesuvoki, kad kiekviena tuščia vieta šventėje yra nebylus klausimas: ar mes dar mokame būti kartu?

Dėkojame tiems, kurie buvo.